nakčiausias

nakčiáusias, -ia adj. sup. (1) tamsiausias, giliausias (apie naktį, tamsą): Pabudus žiūriu laikrodin – pusė antros; atsikėlusi prieinu prie lango – naktis nakčiáusia Rš.

nakčiáusia n.: Važiuodamas mato – iš priekio šviesu; užnugary – nakčių nakčiausia P.Cvir.